Psichologas

Psichologas nėra tavo priešas
Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

Psichologo asistentėmis mokykloje dirba

Dokumentai

Informacija

Mokyklos psichologo veiklos tikslas – padėti kurti palankias socialines/psichologines sąlygas, kurios įgalina mokinį produktyviai judėti ugdymo (si) keliu: saugiai ir sėkmingai mokytis bei psichologiškai vystytis mokyklos socialinių santykių sistemoje.

Mokyklos psichologo pagalbos paskirtis – rūpintis vaikų psichine sveikata, stiprinti psichologinį atsparumą ir reikalingų socialinių/psichologinių ugdymo sąlygų sudarymu, kuriose jis galėtų saugiai bei sėkmingai mokytis bei sveikai psichologiškai vystytis.

Psichologo darbo formos

• Individualios mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) (toliau – tėvai)  konsultacijos/pokalbiai.
• Grupiniai psichologiniai užsiėmimai mokiniams (klasės valandėlių ar kitos užklasinės veiklos metu).
• Mokinių veiklos bei elgesio stebėjimas pamokose ir popamokinėje veikloje.
• Metodiniai seminarai – diskusijos tėvams , pedagogams.
• Ranešimai, paskaitos, praktikumai mokiniams, tėvams, pedagogams.
• Tyrimai: anketavimas, testavimas ir kt. (mokinių, tėvų , pedagogų).
• Stendiniai pranešimai, akcijos, viktorinos ir kt. (mokiniams, tėvams, pedagogams).

Psichologas vykdo šias funkcijas

• Konsultuoja mokinius, jų tėvus  bei mokytojus individualiai ir grupėmis: siekiant aptarti ir nustatyti vaiko, tėvų  bei pedagogų sunkumus/problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus.
• Rengia individualias rekomendacijas: siekiant spręsti mokinio psichologines, asmenybės ir ugdymosi sunkumus/problemas.
• Šviečia mokyklos bendruomenę: aktualiais vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais.
• Psichologiškai įvertina mokinį: galių ir sunkumų, raidos ypatumų, psichologinių, asmenybės bei ugdymosi sunkumų/problemų įvertinimas.
• Atlieka psichologinius tyrimus bei teikia rekomendacijas: atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės (mokinių, tėvų, pedagogų) poreikius.
• Kuria ir įgyvendina prevencines programas: siekiant išvengti asmenybės ir ugdymosi sunkumų/problemų bei veiksmingiau ugdyti tokių sunkumų/problemų turinčius mokinius.
• Bendradarbiauja su mokyklos bendruomene: tėvais, mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais, kitais su mokiniu susijusiais asmenimis, įvairiomis institucijomis siekiant padėti mokiniams, turintiems psichologinių sunkumų/problemų.

Kada tėvams kreiptis į mokyklos psichologą?

Kai mokinys:

• Jaučiasi vienišas, liūdnas, nepritampantis prie aplinkos (mokykloje, klasėje), nepasitikintis savimi ir kitais žmonėmis, menkai save vertina.
• Stokoja mokymosi motyvacijos (nenori eiti į mokyklą, vengia atlikti namų darbus).
• Kamuojamas įvairių baimių, nerimo, prislėgtas nuotaikos.
• Turi bendravimo problemų (su bendraamžiais, mokytojais, tėvais), patiria patyčias, smurtą.
• Išgyvena gyvenimo pokyčius, (gyvenamosios vietos, mokyklos keitimą, kito vaiko šeimoje atsiradimą, tėvų skyrybas, emigraciją, artimojo netektį, augintinio, nuosavybės (žaislo/daikto) praradimą, ir kt.).
• Dažnai būna užsisvajojęs, skendi fantazijose, giliuose apmąstymuose.
• Pasireiškia agresyvus elgesys (tranko/laužo daiktus, muša ar kitaip skriaudžia šalia esančius (tėvus, brolius/seseris, klasiokus, mokytoją))žmones), negeba kontroliuoti savo emocijų, orientuotis jausmuose.
• Mikčioja, jam pasireiškia tikas arba turi žalingų įpročių (piršto čiulpimas ir pan.).

Kai tėvai (globėjai, rūpintojai):

• Nori sužinoti/atrasti vaiko sunkumų/nesėkmių mokykloje priežastis.
• Ketina spręsti problemas turinčias neigiamą poveikį vaiko ugdymuisi mokykloje.
• Siekia, kad vaiko gebėjimai būtų psichologiškai įvertinti dėl specialiojo ugdymo paskyrimo.
• Rūpinasi vaiko saugumu ir psichologiškai sveika aplinka mokykloje, klasėje.
• Nori vaiką labiau pažinti, suprasti ir geriau tarpusavyje sutarti.